Nuo šių metų įgyvendiname iniciatyvą – rubriką “Iš arčiau”, kurioje pristatome Centre vykdomus užimtumus ir veiklas, kurios neša skirtingą vertę bei naudą mūsų lankytojams. Šįkart pristatome Gyvosios gamtos užimtumą, kurį veda socialinė darbuotoja Edita ir jos komanda.
Darbinėje praktikoje teko dirbti su įvairiomis socialinėmis grupėmis. Kiekvienos socialinės grupės atstovai turi skirtingas gyvenimo galimybes, savitą gyvenimo stilių. Dirbant su negalią turinčiais asmenimis norisi didinti jų savarankiškumą, skatinti socialinį aktyvumą. Socialinį darbą su negalią turinčiais asmenimis dirbu nuo 2017 metų. Atsiradus galimybei nedvejojant pasirinkau gyvosios gamtos temą. Džiaugiuosiu ėmusis iniciatyvos ir atradus gyvūnų naudą socialiniame darbe. Gyvūnų priežiūra – rūpestis ir kasdieninis darbas. Dabar gyvosios gamtos užimtumas turi degučius, banguotasias papūgas, gyvalazdes, afrikines sraiges, žuvytes, triušę Tobę ir sausumos vėžliuką (šis atsirado dėka lankytojo, pradėjusio lankyti Centrą ir suradusio naują prieglobstį augintiniui). Savo praktikoje pastebiu, kad gyvūnai gali padėti kurti santykį tarp socialinio darbuotojo ir lankytojo. Atsiradus pasitikėjimui galima taikyti įvairias praktikas. Atsiranda motyvacija veikti, siekti tikslų, mokytis būti atsakingu, turėti pareigą. Išlaikyti patenkintumą padeda išvykos, edukacijos, stovyklos. Didžiulė nauda ir noras pasirodyti išoriniui pasauliui, pasijusti jo dalimi, išmokti įveikti sunkumus. Stebint pokytį lankytojo kasdienybėje svarbią vietą užima artimieji. Jų įsitraukimas į naujus iššūkius yra svarbi lankytojo įgalinimo proceso dalis. Ilgas ir nuoseklus darbas duoda savo rezultatus. Lankytojas pasitiki savimi, išsako savo nuomonę, kuria savo autonomiją – teisę pačiam apsispręsti.
Domimės gyvąja gamta ir jos tausojimu. Komunikuojame apie gamtos svarbą, joje vykstančius reiškinius, kurie yra tiesiogiai susiję su gamtos flora ir fauna. Tai, kas tampa nenaudojama dažnai prikeliama antram gyvenimui. Gamtoje randame daugybe naudingų žaliavų: kankorėžiai, samanos, pumpurai ir kitos gamtos gėrybės, kurias apdorojus, išdžiovinus, perdažius panaudojame gamindami dekoracijas. Sėjame džiovinamas vienmetes gėles – sausiukus, kermėkus. Renkame šieną Nemuno nušienautose pakrantėse. Kuriant, gaminant atsiskleidžia kiekvieno potencialas, atsiranda kelias savirealizacijai.
Mokomės prie nesėkmių. Ne kiekvienam pavyksta pasiekti norimo rezultato, nusivylimus gydome bendravimu su gyvūnais. Jų palaikymas rankose priverčia šypsotis net ir labai užsidarusius, baikščius, nepasitinkinčius savimi.
Grupelėje kasdien vidutiniškai dirbame su šešiais, septyniais skirtingo amžiaus negalią turinčiais asmenimis. Kiekvienas grupės narys yra asmenybė, kurios potencialą tenka atskleisti. Dirbant su skirtingą negalią turinčiais kiekvienas turi savitą priėjimą. Sunkumai su kuriais susiduriama yra ne tik fizinė ar kompleksinė negalia, bet ir emocinė būsena kurią lankytojas atsineša iš namų. Tai neretai iššūkis ir išbandymas socialiniam darbuotojui. Tenka būti empatišku, išmokti klausyti ir priimti sprendimus kartu. Neatsiejama viso šio darbo dalis yra asmeninės savybės, kurios padeda kurti santykį. Parinkti tinkamą bendravimo būdą ir taip išvengti nemalonių situacijų su netinkamu elgesiu pasižyminčiais asmenimis. Prevencija -neatsiejama kokybiško darbo dalis ir raktas į sėkmingą darbą, kuris neša abipusį pasitenkinimą, kuria atgalinį ryšį.
Tekstą parengė Negalią turinčių asmenų centro „Korys“ socialinė darbuotoja Edita Maskaliūnienė.
