Nuo šių metų įgyvendiname iniciatyvą – rubriką “Iš arčiau”, kurioje pristatome Centre vykdomus užimtumus ir veiklas, kurios neša skirtingą vertę bei naudą mūsų lankytojams. Šįkart pristatome kasdienių įgūdžių užimtumą, kurį veda socialinės darbuotojos Gintė ir Rasa bei jų komanda.
Žmogaus kasdienį gyvenimą sudaro gausybė smulkių, tačiau labai svarbių veiksmų – nuo asmens higienos, švaros palaikymo, maisto ruošos iki socializacijos, ir visi jie lemia gyvenimo kokybę. Kadangi ne kiekvienas žmogus geba savarankiškai pasirūpinti savo kasdieniais poreikiais, čia svarbų vaidmenį atlieka socialinis darbas, kuris yra neatsiejamas nuo kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymo ir palaikymo.
Centro specialistėms Gintei ir Rasai socialinis darbas reiškia nuolatinį palaikymą ir mokymą, padedantį žmonėms ugdyti bei palaikyti svarbiausius kasdienio gyvenimo įgūdžius.
Užimtumo metu formuojami ir (ar) stiprinami maisto ruošos, švaros palaikymo, asmens higienos (savitvarkos), finansinio raštingumo, augalų sodinimo ir jų priežiūros įgūdžiai. Ypač mėgstama paslaugų gavėjų veikla – maisto ruošos gebėjimų ugdymas, kuris sudaro reikšmingą užimtumo dalį. Šis gebėjimas apima: rankų ir paviršių higieną, saugų naudojimąsi virtuvės įrankiais ir prietaisais, pirkinių sąrašo sudarymą ir biudžeto planavimą; pagrindinius gaminimo būdus, tokius kaip virimą, kepimą ir troškinimą, teisingą maisto produktų laikymą ir tvarkymą, maisto likučių panaudojimą, maisto estetiką, skonių pajautimą ir prieskonių derinimą.
Maisto ruošos gebėjimų ugdymas glaudžiai susijęs su pasiruošimu įvairioms šventėms bei vadinamųjų „kavinių“ organizavimu. Tokios veiklos suteikia paslaugų gavėjams galimybę praktiškai pritaikyti įgytas žinias. Ruošdamiesi šventėms, jie mokosi pasveikinti kitus įvairiomis progomis, tinkamai priimti ir užimti svečius, vaišinti pačių pagamintu maistu. Šios patirtys padeda ugdyti ne tik praktinius įgūdžius, bet ir prisideda prie socialinio bei emocinio augimo.
Praktiškų veiklų spektrą papildo ir darbas sensorinėse lysvėse, kur auginamos daržovės, prieskoniniai augalai, arbatžolės ir vaistažolės. Tai sudaro sąlygas paslaugomis besinaudojantiems asmenims patirti gamtos ciklą nuo sėjos iki derliaus nuėmimo. Užaugintas derlius ruošiamas žiemai – sandėliuojamas, džiovinamas, konservuojamas, taip išsaugant jo vertingas savybes. Pagamintus padažus, prieskonių ar arbatžolių mišinius paslaugų gavėjai kruopščiai ir kūrybiškai pakuoja. Šias dovanas jie su meile įteikia draugams, partneriams ir bendruomenės nariams – kaip nuoširdų bendravimo ir bendradarbiavimo ženklą.
Šios įvairios veiklos ne tik praturtina kasdienybę, bet ir tampa svarbiu pagrindu savarankiškumo įgūdžių ugdymui. Pastebima, kad neretai asmenys su negalia, atvykstantys į socialines paslaugas teikiančias įstaigas, neturi pakankamų įgūdžių arba jų turimi įgūdžiai yra labai riboti. Esant tokioms aplinkybėms, socialinių darbuotojų, individualios priežiūros darbuotojų ir kitų specialistų darbas prasideda nuo pačių paprasčiausių dalykų. Kartais pirmieji žingsniai būna mokymasis nusiplauti rankas, įjungti virdulį, daržovių pjaustymas ar mėginimas nueiti iki parduotuvės. Šie kasdieniai veiksmai daugeliui gali atrodyti savaime suprantami, tačiau asmenims su negalia jie dažnai tampa svarbiais pasiekimais. Kiekvienas iš šių veiksmų reikalauja pastangų, mokymosi ir drąsos bandyti. Pavyzdžiui, mokymasis nusiplauti rankas ne tik skatina higienos įpročius, bet ir stiprina žmogaus savarankiškumą kasdienėje rutinoje. Gebėjimas įjungti virdulį ir išsivirti arbatos suteikia pasitikėjimo, kad žmogus gali pasirūpinti savimi. Daržovių pjaustymas lavina smulkiąją motoriką ir suteikia galimybę geriau pažinti maisto produktus bei jų paruošimo būdus. Mėginimas nueiti iki parduotuvės ir joje apsipirkti – tai ne tik fizinis veiksmas, bet ir prasminga socialinė bei jausminė patirtis.
Nors šie žingsniai gali atrodyti nedideli, kiekvienas jų prisideda prie didesnės nepriklausomybės, stiprina žmogaus pasitikėjimą savimi. Socialiniame darbe tokie pasiekimai vertinami kaip didelės pergalės, nes jie rodo žmogaus pažangą ir didėjantį savarankiškumą. Tai ilgas ir jautrus procesas, reikalaujantis ne tik praktinės pagalbos, bet ir kantrybės, motyvavimo, empatijos, pasitikėjimo kūrimo bei palaikymo. Kiekvienas mažas žingsnis šiame kelyje – tai įrodymas, kad su tinkama pagalba žmogus gali augti, stiprėti ir pasiekti daugiau, nei kartais pats tikisi.
Tekstą parengė Negalią turinčių asmenų centro „Korys“ socialinės darbuotojos Gintė Bieliukaitė ir Rasa Matiženok.
